Mano balso neužgoš niekas, nenukirps stygų 
nes viduj jaučiu priteklių, o ne stygių 
nesitiki patekt ant knygų viršelių
bet rašau savąją iš teisybės, kuri šeria
neriu į jūsų vidų, pripildau mintim, kurios
protu dirba, išaria 
širdis dirbo, poto atsiveria į išorę
aukščiau elito, žemiau savo ego 
ir taip bėgu dalindamas jėgą

Mano balso neužgoš niekas, niekad, nenukirps stygų
akys liudija, lūpos byloja, kas parą ieškau parako
grojam, muziką liejam, nes reikalingi remontai muziejam
nusistovėjusi tvarka, pagalba kartos kitos
įstatyti naują vardą, idėjų krūvos
bet reta pasiteisins seimo rūmuos
o rūmų nuliai, todėl ugdo mėnulį
ugnį, nes sielos, kurios gali pasaulį pasukti
seni himnai, seni mitai, semi indus
iš netinkamo šaltinio, nepadės visomenės žinios
daryki iš dūšios, kad ir minioje būsi
Įpūsi girdėsi širdes ritmu, perpusę ją.
Muzika tai revoliucija, tu prieš mane, ar mano pusėje
masėms diktuoja vienetai, diktuoja jie ne taip
o tu išlik, išlik už mintį unikalią
neparsiduok už kalę
iš dulkių į žmogų, iš žmogaus į būtybę
taip ir išmokau dalintis gabalėliu didybės
as virškinu duodama žalia mėsa, išlikdamas delikatesu
tiesą, dėstau savo atributiką metodais
tikiu, tikiu nepavirsim urodais
nes tas vienetas suvienytas per kelias
per kelias kartas
aukščiau elito, žemiau savo ego
bėgu pasilikdamas per vidurį broli, kaip giedas prie gėdo
ištikimu, nes turim išteklių neribotų,
kūnus paslėps žemė, o protus kiti protai
būsim įrodę, kad didybė slėpėsi revoliucijos prote
aukščiau elito, žemiau savo ego
bėgu pasilikdamas per vidurį broli, kaip giedas prie gėdo
ištikimo, nes turim išteklių.

Mano balso neužgoš niekas, niekad, nenukirps stygų
Aukoju daug ką, save kaip auką
kol kas tik esu, bet kažkada būsiu jūsų ausyse
venose, gatvėse, sielose, ant sienų, autobusų
balsai aidi, bet aidas per daug palaidas
kad išnešiotų teisybę variantų aibė
kovot už laisvę, beje ji lygi
visiem pasiekti ją, būk originalu, naujoku
ką rodo kanalai tai juokas
nesigręžk vėl į tai kur telikai
pilni pirmtakų pramintų takų
jie daro tvaro, bet nelieka niekada prie antikvaro
būk savos srities specu, profu
darydamas sakyk darau ką moku ir tada poxui.