Jauno mėnesio dvasia
tavo jūros gelmėse tūno
Švelnūs jūržolių delnai
užmyluoja mirtinai kūną

Jautrūs pirštai žalzgani
tavo vyzdžiuos ir širdy spurda
Tarpe dugno paslapčių
meilės šokiui aš kviečiu – kur tu?

Liesk
tarp gyvybės ir mirties
Šok
anapus laiko ir šviesos
Pamiršęs viską šok

Lūpos baltos lyg delčia
žaidžia žuvys plaukuose tyliai
Žodžiai teška it purslai
vėsiai tingiai amžinai myliu

Liesk
tarp gyvybės ir mirties
Šok
anapus laiko ir šviesos
Pamiršęs viską šok

Tai vandenio apžavai
nuskendai ir pražuvai amen
Jau tava gelme tyra
juk ir po vandeniu yra žemė

Upės išriša plaukus
Žemės veidą nuplauna
Rūpestėlį skandina
Užmarštėlė patvinus