Dienos kaip dienos
Bet smaugia jos mane
Vieno nepalieka
Ta pilnatis
Kurioj tu užmigai šalia
Aš pamiršau tą vardą
Kurį žinojau kartą
Tik noriu vėl pakilt ir nuskristi
Nuskristi
Į ten, kur miegi tu

Aš pakeliu akis
Gal bent dangus man atsakys
Kodėl ta siela kuri šnabždėjo
Jau negrįš

Ir tyla mane lies
Likus be vilties
Nors akys mano lyja
Širdies jos negesina
Saulė užges
Pakilus be tavęs
Vis dar myli
Širdis sudegus tyliai

Lūžta ir dūžta
Sušalusi banga
Taip skauda norisi rėkt
Bet juk pati liepei man bėgt
Nors neviltis rakina
Nusiplėšiu grandinę
Sušildyk mane
Bet tu jau tik snaigė už stiklo
Ašara sustingus ledo žiede