Užsimerkęs išeinu,
Kur nepaprastai gražu,
Kur nėra kančių nei skausmo, nei ašarų.
Kur nereikia vėl meluot,
Kur nereik kaskart kovot,
Kur mylėti galima be skausmo

   Aš tikiu, kad ten, aukštai,
   Kur gyvena angelai,
   Aukso knygoje iškaltas mano kelias.
   Nevalia man jo skaityt,
   Nevalia man jo matyt,
   Reik gyventi šia diena, tiesiog gyventi.

Svajų miesto vidury,
Ten, fantazijų pily,
Tu gali patapt bet kuo, jei nori.
Tu gali žingsniuot laiku,
Pritraukti saulę prie namų,
Apkabinti savo išrinktą princesę.

   Aš tikiu, kad ten, aukštai,
   Kur gyvena angelai,
   Aukso knygoje iškaltas mano kelias.
   Nevalia man jo skaityt,
   Nevalia man jo matyt,
   Reik gyventi šia diena, tiesiog gyventi.

Aš nebeturiu jėgų
Sugrįžt atgal iš debesų,
Noriu likti čia, pradėt gyvent iš naujo.
Bet kaskart aš sugrįžtu,
Pilnas nerimo minčių –
Ar turiu šioj žemėj teisę būt laimingas?

   Aš tikiu, kad ten, aukštai,
   Kur gyvena angelai,
   Aukso knygoje iškaltas mano kelias.
   Nevalia man jo skaityt,
   Nevalia man jo matyt,
   Reik gyventi šia diena, tiesiog gyventi.

   Aš tikiu, kad ten, aukštai,
   Kur gyvena angelai,
   Aukso knygoje iškaltas mano kelias...