Andrius Mamontovas - O meile
 aš buvau neklaužada vaikas 
 ant tvoros kas dieną sėdėjau 
 vakarais daužydavau langus 
 galvoje mano švilpavo vėjai. 
 aš nešiojau suplėšytas kelnes 
 ir nieko klausyt nenorėjau 
 kol jinai pas mane, nelaboji, 
 į namus vieną kartą atėjo.  
----
 o, meile, tu mane nugalėjai 
 o mano žvaigžde 
vėl man šviesti pradėjai 
 -----
 mano dienos plaukė iš lėto  
 aš gyventi visai neskubėjau 
 su draugais gatvėj gerdavau vyną 
 ir problemų jokių neturėjau  
 aš galvojau, kad šitą pasaulį 
 negerai ponas dievas sudėjo 
 kol jinai vieną rytą su saule 
 priešais mano akis patekėjo 
 -------
 aš buvau jau subrendęs [bad word] 
 ir aplinkui daug moterų sukos 
 aš visas jas turėti galėjau 
 bet į nieką žiūrėt nenorėjau
 pamiršau aš gyvenimo skonį 
 nemokėjau nei juoktis, nei verkti 
 kol jinai į duris pasibeldė 
 ir pasakė: "aš čia, atsimerki" - 
 ------------
 mano seną pražilusią galvą 
 [bad word] vėjas paglostė 
 aš žiūrėjau kaip leidžiasi saulė 
 virš užmiegančio didelio uosto 
 aš galvojau – „viskas jau buvo 
 ir mirtis mane peiliais jau bado“ 
 bet jinai paskutinę sekundę 
mano vienišą širdį surado. -
 ----------------------