Dienos kaip dienos 
Bet smaugia jos mane 
Vieno nepalieka 
Ta pilnatis 
Kurioj tu užmigai šalia 
Aš pamiršau tą vardą 
Kurį žinojau kartą 
Tik noriu vėl pakilt ir nuskristi 
Nuskristi 
Į ten, kur miegi tu 

Aš pakeliu akis 
Gal bent dangus man atsakys 
Kodėl ta siela kuri šnabždėjo 
Jau negrįš 

Ir tyla mane lies 
Likus be vilties 
Nors akys mano lyja 
Širdies jos negesina 
Saulė užges 
Pakilus be tavęs 
Vis dar myli 
Širdis sudegus tyliai 

Lūžta ir dūžta 
Sušalusi banga 
Taip skauda norisi rėkt 
Bet juk pati liepei man bėgt 
Nors neviltis rakina 
Nusiplėšiu grandinę 
Sušildyk mane 
Bet tu jau tik snaigė už stiklo 
Ašara sustingus ledo žiede