Atlekia elnias, virš jūrų vandenų,
Sidabro kanopom ledus žemėn skelia.
Devyniaragis, dvi žvaigždės akyse, 
Pažadina vėjus, parodo jiems kelią...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
Atlekia elnias, virš klonių ir miškų,
Prabudus iš miego jį sveikina žemė.
Devyniaragis, dvi žvaigždės akyse,
Jo kailis auksinis, jam lenkiasi medžiai... 
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...

Elnias, šakotais ragais,
Devynios karūnos – dangaus žibūriai.
Auksu sužibo dangus, 
Jis parneša saulę ant savo ragų!

Ant pirmojo rago, ryškiausia šviesa,
Tai dega per amžius ugnis pirmapradė.
Devyniaragis, dvi žvaigždės akyse,
Ant rago devinto – kalviai kala...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...