Kart? sutikau vaikin?,
J? visi Ry?ka vadina,
Jis ner?ko, nesikeikia
Ir man akyte pamerkia.

Jo mar?kinukai aptempti,
Raumenukai pap?sti,
Jis – miesto pa?iba,
O a? kaimiet? paprasta...

Turi jis daug pinig?,
Nors man tai ir nesvarbu,
Svarbu, kad jis pamilt? mane,
Ir tada man bus gana...

K? daryti a? turiu,
Kad mane myl?tum vien? tu?
Gal lenci?g? tau u?ri?ti,
Ir b?si tu mano vergu?

O Ry?ka, Ry?ka, tu beproti?kai gra?us!!!
O Ry?ka, Ry?ka, tu afigienai patrauklus!!!
O Ry?ka, Ry?ka, mano k?nas trok?ta to,
K? moki duoti, k? moki duoti juk visom...

Jo fantasti?ki plaukai,
L?pos sald?ios kaip ledai,
Saldainiukas jis yra,
Pauk??i? pienas, tralialia...

Be jo gyventi negaliu,
Vis galvoju ir tikiu,
Kad b?sime visada kartu
Kaip tie baland?iai tarp debes?...

Bet toks gyvenimas yra,
Pasvajot juk galima,
?inau, man?s tu nepamilsi,
Tu tik ?skaudinsi ir nuvilsi.

Va tokia istorija,
Kuri? atsiminsiu visada.
?tai kas ta meil? yra -
Viskas ima ir subyra!

O Ry?ka, Ry?ka, tu beproti?kai gra?us!!!
O Ry?ka, Ry?ka, tu afigienai patrauklus!!!
O Ry?ka, Ry?ka, mano k?nas trok?ta to,
K? moki duoti, k? moki duoti juk visom...