Jurginai prausdamies liauni
Margom langinėm sakė,
Kad skrido paukščiai aštuoni,
Bet jėgos jų išseko.
Tada atsėlino naktis,
Šalčiu užmigdė pievas,
Tamsoj tylėjimu sunkiu
Sutirpdė širdį miegas.

Kas gi paukštį priglaus,
Apkabins ir nupraus?
Gal tik pirštai lietaus...

Nutūpęs laisvės ilgesys
Su saule paukštį kėlė,
Nuo tuopų lašanti viltis
Ją margos plunksnos gėrė.
Pavirto paukščiai milžinais
Sulopytom krūtinėm,
Pakinkė vėjus ir sparnais
Nakties klajas ištrynė.

Kas gi paukštį priglaus,
Apkabins ir nupraus?
Gal tik pirštai lietaus...

Kas gi paukštį nupraus,
Jei ne pirštai lietaus?
Kas sušildys sparnus,
Jei ne brolis dangus?