Kelią į tave tylomis užkloja sniegas,
Laimė greitai pamiršta pusnyje sušalusį miegą.
Mano vienišam lange šoka tango mėnulio akys,
Jos pabėgti vilioja mane basomis į ledinę naktį.

Kartu su tavimi man gera būt, klajot ligi aušros.

Priedainis:
Aš tau rašau šį laišką ant sniego
Iš degančių snaigių, žarijų speigo.
Gyva ugnim alsuoja į veidą
Mano likimą sauganti meilė.

Tuos, kurių nėra, dangumi užkloja sniegas,
Atminties sraunia upe teka meilės baltos eilės.
Vėl sugrįžęs į namus, kur jauki vaikystė miega,
Aš iš naujo atrandu - viduje esu ne vienas.

Priedainis:

..rašau..., ..sniego
..snaigių.., ..speigo.
..ugnim..., ..į veidą
..likimą..., ..meilė.