Tūkstantis dienų kaip aš tavęs nemačiau,
Todėl šį laišką išprotėjusioj galvoj rašau,
Plunksna sukasi ratu, paišydama daug raidžių,
Būtų įdomu sužinoti kur gi tu..

Kur esi ką veiki kam savo meilę dalini,
Vaikystė liko jau kažkur toli praeity,
Ar dar atsimeni mane, nes aš tavęs nepamiršau,
Todėl šį laišką išprotėjusioj galvoj rašau..

Naktimis mintimis bėgu iš čia,
Kad užmiršt prisimint tai ko nėra,
Saulėtais takais, spinduliais karštais,
Jūra žydra ašara sūria..

Leisk dar kartą pažvelgt į lūpas, 
Leisk dar kartą pažvelgti į akis žydras,
Nebesuprantu kur žemė išprotėjusi sukas,
Tik ne taip ir ne ten nes nerandu tavęs..

Tai tiktai tušti sapnai,
Mūsų dienos mūsų naktys baigės,
Bėgs toli nebegrįš amžinai,
Mano meilė tau pasibaigus..

Kažkas tave myli, kažkas nekenčia,
Kažkas priima koks esi, kažkas pasikeisti verčia..
Žmogus laimingas mano supratimu,
Netgi galingas mano suvokimu, kada dvasiškai turtingas..

Mums džiaugsmą dovanoja ne aplinka, o mūsų požiūris į ją
Ši tiesa ne mano išgalvota, garbių žmonių teorijom išvedžiota,
Jokio blefo, visagalio laiko sudėliota.