Tavo vaikystė baigėsi su ta
Išsvajota, purvina malone
Kad vėl ateitų ta diena
Nebezinai, ar tai tikrai tavo svajonė

Pro tamsų skverną kyšo baimė
Kurios tu privalai neparagauti
Anot globėjo, tai tik laimė
Juk jis nesitiki tavęs apgauti

Atgulk į skarmaluotą lopšį nuodėmingą
Ir žnyplės šventos tave guos
Kentėk, teslysta kūnas pragaištingai
Dangaus palaima tave išduos
Patepk ir auklėk horizantalia malda
Juk kūnas kaip šventovė tyras
Išgrynink jį, rožančiuje tavo valda
Ištrauk, palaimink naują šventą vyrą

Altorius rodos nebe toks jau šventas
Bet paslapties išduoti nevalia
Juk Dievas tavo tikras dirigentas!
Ir eik pirmyn su Jo tyra valia!