Lyrics:
Reik bėgti, lėk linkčioti galvą per pokalbius
Ratai žmonių kiekvienas su savotiškais atotrūkiais
Nuotykiais, protarpiais, protrūkiais, posūkiais
Dėl kurių ausys jų kiekvienam botokais
Laikas pakeis juodą į baltą, žmonės virs raudonu kilimu
Pavargę nuo asfalto, laikas pakeisti tavo draugus į bandą
Ir kiekvieną kartą nutrūkęs rasi nupieštą bybį ant žando
Žmogus, jis bando, bandant paslysta
Tavo šendiena kalta ir vėl, kad rytojus pyksta
Darom klaidas ir primetam, kad matėm viską
Gulintys duobėj senai įprato dėstyt apie lygsvarą
Aš vėl sugryžtu, jo, prie pamirštų potemių
Prie pavydo ir godulio po viršeliu tobulu
Sugryžtu prie savęs, žiūrinčio į veidrodį
Prie fakto, kad dar kartą sau per daug leidome
Prie begalių ir prie tų vienintelių
Prie to, kad negaliu žiūrėdamas į nuoširdžias akis vaidinti
Ištrinti to, kas privertė nuliūsti tąkart
Pamirši tuos, kuriem išaušus gėdinies dėl vakar
Tapo mada raminti, atleisti, priminti, tavo vakarykščiai
Angelai šiandien pavirto giltinėm, šypsenos virto pykčiu
Vertybės kainomis, kuom virtom mes
Jei keičiam orą į juodai spjaudančius kaminus
Aš nekaltinu nieko, ne, aš klausiu
Kuom virtom mes, jei dovanojame skyles pakaušy?
Tikriausiai mes apatiškai jau apakę
Praktiškai purvini ir neverti tų vinių plaštakoj
Viskas paaštrintai, super putovai būtų lovan nusispjovus
Į viską, ką sugriovej, užsimovei kitą veidą ir viskas axuenai
Ką darysi, kai savi iš jų neatpažins nei vieno.

Tai gal užteks kalbint dangų dedantis šventais
Laikas pradėt vadinti daiktus jų vardais
Tada padykusios mergaitės taps kūrvom
Ir pro tavo iššieptus dantis pasirodys purvas. (2x)

Žodžiai, sakiniai teka mano venose
Čiūju repas mano genose, neišsakytose temose
O tavyje slypi žmogus neįveikiamas
Rodo savybes neigiamas, nesamones veikiam mes
Poto sau teigiam mes, kad taip ir reikia
Nes kiekvienas normalus tai daro
Kiekvieną parą, kiekvieną parą aria
Dėl tuščių vilčių, tarp tuščių vilčių
Tuščias ir tu ir aš gerai suprantu
Čia ne sutapimas, skirtingas likimas
Skirtingai darbo imas 
Būni žaidėjas, ar būni žaidimas
Skirtumo jokio, esmė - kaip suvoki
Rimus sudėlioji, matuoki
Interpretuot savaip moki, tu man paploki
Ir ne dėl to, kad reikia
Dėl to, kad paveikia
Žodžiai, kurie viską pabaigia
Kartu ir viską suteikia
Kartu, bet gert reikia
Kad ir iš lėto, bet namo pareiti
Poxui, kokiai priklausai lyčiai
Nusipelnei patyčių
Lieki purvinas, kad ir kiek tave valyčiau
Kad ir kiek sakyčiai, išgirsti nebent netyčia
Blet nelysk čia, arba kažką palik čia
Ir kažką vertingo, kažką, ko pats nevertini
Prie ko neprisiartini, nes taip būna per arti
Per daug įtartini, ne svetimi, o savi
Per daug perdedi, muzika turi sergėti
Lyg mama vaiką, lyg laikrodis laiką
Lyg žvaigždė planetą, iš mikro virstu į megą
O tu, ištikro, į lego, į tą, kuris pabėgo
Nuo tikrovės, pralaimėjo ji, kai su iliuzijom kovės
Darbas, namai, darbas, namai, manai gerai?
Manau, blogai, ne tą vaikystėj svajose matei
Ankšč